Go

Pridėti į svetainę Metainformacija

Kitos žaidimai

„Go“

Go

Go žaidimas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitusių pasaulyje. Žaidimo sistema gali atrodyti sudėtinga, tačiau įgijus patirties suprantama, kad Go yra menas. Kadangi žaidime nėra atsitiktinumo elemento, kompiuterinės programos ilgą laiką nesugebėjo įveikti Go meistrų. Kadangi mašinos negali mąstyti kūrybiškai, Go išlieka įrodymu, kad žmogaus intelektas yra pranašesnis už dirbtinį intelektą.

Žaidimo istorija

Remiantis skaičiavimais, Go amžius siekia iki trijų tūkstančių metų. Žaidimas atsirado Kinijoje, o legenda byloja, kad jį išrado vienas iš imperatoriaus dvariškių. VII amžiuje Go jau buvo žinomas Japonijoje, tačiau didžiausią populiarumą Azijoje jis pasiekė tik po 800 metų.

Tik praėjusio amžiaus pradžioje Go pasiekė Europą ir Šiaurės Ameriką. Strateginis žaidimas patraukė tuos, kurie buvo pasirengę intelektualiems iššūkiams. Pagal žaidėjų skaičių ir meistriškumo lygį azijiečiai vis dar pirmauja. Europiečiai ir amerikiečiai sukūrė federacijas, kaupia patirtį ir vieną dieną galės garbingai varžytis turnyruose.

XXI amžiaus pradžioje Go meną buvo įvaldę 50 milijonų žmonių visame pasaulyje, tačiau 80 % jų gyvena Rytų Azijoje. JAV žaidžia 127 tūkstančiai žmonių, Rusijoje – 80 tūkstančių, o Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir kitose Europos šalyse yra nuo 20 iki 45 tūkstančių žaidėjų kiekvienoje.

Visame pasaulyje reguliariai vyksta Go turnyrai. 2004 metais čempionu tapo Taivano kilmės žaidėjas Cho U (張栩), atstovavęs Japonijai, kuris laimėjo daugiau nei milijoną dolerių prizinių pinigų.

Įdomūs faktai

  • Net penkerių metų vaikas gali išmokti Go taisykles. Tačiau žaidimo sudėtingumas toks didelis, kad net kompiuterinės programos nesugeba įveikti geriausių žaidėjų.
  • Skirtingai nei šachmatai, kurie aktyvina kairįjį smegenų pusrutulį, Go įtraukia abu pusrutulius.
  • Milžiniškas Go turnyras vyko Ōitos mieste (Japonija). 40×40 metrų žaidimo lentoje žaidėjai perstatinėjo beveik dviejų metrų skersmens ir vieno kilogramo svorio akmenis.
  • XVI amžiuje Japonijos imperatorius išleido įsaką, kad visi valstybės pareigūnai privalo išmokti žaisti Go. Šiais laikais šis menas dėstomas verslo mokyklose visame pasaulyje.
  • Tik 2016 metais kompiuterinė programa AlphaGo pirmą kartą nugalėjo pasaulio čempioną Lee Sedolą (이세돌).
  • Daugkartinis pasaulio šachmatų čempionas Emanuelis Laskeris laikė Go strategijos ir taktikos ugdymo įrankiu. Užtikrintas savo pergale, jis norėjo sužaisti partiją su vidutinio lygio japonų žaidėju. Net ir turėdamas didelį pranašumą, Laskeris nesugebėjo laimėti. Jis pripažino, kad žaidime yra daug subtilybių. Vėliau jis parašė vadovėlį pradedantiesiems.

Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje gebėjimas žaisti Go laikomas būtinu tiems, kurie siekia karjeros. Žaidimo metu varžovai geriau supranta vienas kito mąstymą, gali įvertinti intelektinį lygį ir emocijų valdymo gebėjimus. Kodėl gi nepasinaudojus rytų išmintimi ir neišmokus šio senojo žaidimo?!

Kaip žaisti „Go“

Kaip žaisti „Go“

Go žaidimas žaidžiamas su juodais ir baltais, dvikonveksiais akmenėliais ant languotos lentos. Žaidimo pradžioje vienas žaidėjas turi 181 juodą akmenį, o kitas – 180 baltų akmenų. Linijų susikirtimo taškų skaičius atitinka akmenų skaičių – iš viso 361. Pažymėti susikirtimo taškai vadinami „hoshi“.

Žaidimo taisyklės

Pirmąjį ėjimą atlieka juodieji – akmuo dedamas ant linijų susikirtimo taško. Paprastai abu žaidėjai savo pirmuosius akmenis deda šalia hoshi taškų, tačiau galima pasirinkti bet kurį laisvą tašką. Žaidėjai paeiliui deda akmenis. Uždėjus akmenį, jo perkelti negalima – galima tik nuimti, jei jis yra sugautas. Žaidimo tikslas – užimti kuo didesnę teritoriją. Visiškai apsupti priešininko akmenys pašalinami iš lentos.

Kiekvienas akmuo (horizontaliai arba vertikaliai) turi turėti bent vieną laisvą tašką šalia. Jei vienas ar keli akmenys yra visiškai apsupti priešininko be laisvų taškų (dame), jie laikomi sugautais ir pašalinami iš lentos. Jei tai naudinga, žaidėjas gali praleisti ėjimą. Vienoje partijoje negalima kartoti tos pačios pozicijos – reikia atlikti kitą ėjimą.

Partija baigiasi, kai abu žaidėjai iš eilės praleidžia ėjimą. Paprastai tai įvyksta, kai lentoje nebelieka naudingų ėjimų. Žaidėjas taip pat gali pasiduoti bet kuriuo momentu. Laimi tas, kuris užima didesnę teritoriją ir sugautų daugiau priešininko akmenų.

Žaidimo patarimai

  • Dėkite akmenis taip, kad jie užimtų kuo didesnę teritoriją ir būtų tvirtai sujungti.
  • Per daug išsklaidyta ar per tanki formacija nėra palanki. Jei akmenys išdėstyti per retai, priešininkas gali įsiveržti į jūsų teritoriją. Jei jie per tankūs, jūsų ėjimai gali būti neefektyvūs.
  • Pergalė priklauso nuo akmenų grupių su laisvais taškais arba „akimis“. Go strategija remiasi gyvų grupių kūrimu ir priešininko grupių pavertimu „mirusiais“.
  • Žaidimo pradžioje reikėtų kontroliuoti lentos kampus, pamažu plėsti įtaką link kraštų ir tik tada eiti į centrą. Vidurinėje žaidimo fazėje lenta jau būna padalyta, todėl reikia ginti savo zonas ir griauti priešininko formacijas. Paskutinėje žaidimo fazėje svarbu tiksliai skaičiuoti taškus ir vertinti kiekvieno ėjimo svarbą.
  • Akmenys, esantys per arti lentos krašto, suteikia mažai teritorijos, o tie, kurie yra per arti centro, gali leisti priešininkui lengvai įsiveržti.

Go yra vienas iš keturių pagrindinių intelektualių pasaulio žaidimų. Tai puiki protinė treniruotė, lavinanti vizualinį ir abstraktų mąstymą bei taktinius ir strateginius įgūdžius. Išmokdami šį senovinį kinų imperatorių žaidimą, sujungsite intelektą ir intuiciją. Prisijunkite prie Go žaidėjų bendruomenės – tarp jų yra tokie žymūs protai kaip Albertas Einšteinas, Bilas Geitsas ir daugelis kitų.